Mickūnų gimnazija

Gruodžio 19 d. grupė gimnazistų su mokytoja Kristina Vitlicka leidosi į Arkikatedros požemius, lankė Bažnytinio paveldo muziejų. Mokiniai klausėsi gidės pasakojimo apie senąją šventyklos vietą, apie jos pasikeitimus, bėgant laikui, apie 1931 metų Neries potvynį ir pasekmes. Giliai po žeme esantis karališkasis mauzoliejus – palaidotos karalienės, karalius. Lankytojus visada domina klausimas – kur Vytauto Didžiojo palaikai? Ar jie bus greitu laiku surasti? Požemiuose dar daug paslapčių… Pasigrožėję Arkikatedra mokiniai aplankė Bažnytinio paveldo muziejų, anksčiau buvusią šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią, kurioje yra tarnavęs Palaimintasis P. Michalas Sopočko. Edukacijos dalyviai pamatė įspūdingą lobyną, kurio suradimo ir saugojimo istorija gana įdomi. Kultūros paso lėšomis organizuotas edukacinis užsiėmimas praturtino mokinių istorijos bei religijotyros žinias.

Artėjančių švenčių proga išvyka į filmo premjerą.

Netinkamas maistas ar gyvenimo būdas padidina rūgščių kiekį organizme. Žmogaus organizmas visuomet privalo išlaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą tam, kad vyktų normali medžiagų apykaita. Rūgštinančių ir šarminančių medžiagų žmogaus organizmas gauna su maistu ir gėrimais, be to, rūgštis gamina ir pats organizmas įvairių procesų metu, pavyzdžiui, aktyviai sportuojant. Edukacijos metu mokiniai sužinojo apie rūgčių ir šarmų poveikį žmogaus organizmui. Sužinojo, kaip derinti maisto produktus bei atlikę eksperimentus supras, kaip reaguoja rūgštinės ir šarminės medžiagos. Pažintinė dalis: teorinės dalies metu mokiniams buvo parodyta vaizdinė medžiaga apie sveikos mitybos pagrindus ir sveiką gyvenseną. Mokslinė veikla: naudodamiesi Ph indikatorinėmis juostelėmis ištyrė savo organizmo rūgštingumą. Pasigamino natūralų Ph indikatorių ir atliko įvairius bandymus su rūgštiniais ir šarminiais tirpalais ir medžiagomis. Kūrybinė veikla: pasigaminę natūralų Ph indikatorių, ant filtrinio popieriaus, pieš paveikslą su rūgštinėmis ir šarminėmis medžiagomis. Tikslas – susipažinti su sveikos gyvensenos pagrindais, padėti atsirinkti sveikus produktus. Rezultatas: mokiniai sužinojo naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną, mitybą ir atliks eksperimentus

Edukacinis žaidimas „Plėsk mąstymą” susideda iš keturių dalių: 1. Pabudimas 2. Tyrinėjimas 3. Abejojimas ir permąstymas 4.Apibendrinimas Kiekviename žaidimo etape mokiniai iš naujo permąsto gautą 1 iš 5 scenarijų, kelia klausimus ir taip plečia asmeninį kritišką požiūrį. Pabudimo žaidimo fazėje mokomasi, kaip užduoti tikslius klausimus siekiant gauti kuo aiškesnius ir daugiau informacijos turinčius atsakymus. Žaidimo dalyviai susipažįsta su atviro ir uždaro tipo klausimais, mokosi juos formuluoti. Tyrinėjimo žaidimo fazėje žaidimo dalyviai išbando: 1.D. De Bono „Šešių kepurių” metodologiją; 2.Nežinomybės kvadratą, paremtu Johario lango teorija 3.”Penkių Kodėl klausimų” metodiką 4.Ledkalnio metodologiją. Abejojimo ir Permąstymo žaidimo etapuose dalyviai sukuria kelias naujas žaidimo pradžios versijas ir jas pristato. Apibendrinimo fazėje vyksta gili refleksija (kas čia buvo? ką darėme? ką išmokau? kur tai galiu taikyti? ir t.t.) „Plėsk mąstymą” žaidimas laikomas sėkmingu, kai yra sukuriama daugiau nei viena žaidimo istorijos pradžia.

Gruodžio 17 d. IIIG klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Ona Avižiniene dalyvavo Valdovų rūmų edukaciniame užsiėmime ,,Auksinė Radvilų karta“. Klausėmės gidės pasakojimo apie garsią, veiklią, garbingą, patriotinę, išsilavinusią Radvilų giminę, apžvelgėme portretų galeriją. Mokinius sudomino senieji leidiniai, autentiški giminės daiktai, senųjų didikų ir šių dienų jų palikuonių veikla pasaulyje.

Dar rudeniui įpusėjus, Vilniaus rajono mokykloms buvo išsiųstas rinktinės bendruomenės pareigūnų kvietimas dalyvauti išskirtiniame Kalėdinių atvirukų konkurse tema: „Kalėdos Lietuvos pasienyje“. Vienas iš konkurso tikslų – skatinti vaikų kūrybiškumą ir gerinti glaudesnį Vilniaus pasienio rinktinės ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą, kitas – prisidėti prie gruodžio pabaigoje vyksiančios akcijos „Gera padėti vienišam senoliui“.
Konkurse buvo kviečiami dalyvauti dviejų amžiaus kategorijų jaunieji kūrėjai. Tai 5-8 klasių bei patys mažiausi 1-4 klasių vaikai.
Antradienio popietę Vilniaus pasienio rinktinės komisija susirinko išrinkti gražiausiųjų atvirukų savininkų. Komisija rinkosi net tarp 9 Vilniaus rajono švietimo įstaigų, kurių siųsti šaunūs atvirukai sudarė virš 100 vnt. Renkant konkurso laureatus, buvo atsižvelgiama ne tik į atvirukų, pasižyminčių įdomiais siužetais, vizualizaciją, techninį atlikimą, bet ir į originalumą ir temos aktualumą. Žvelgiant į kalėdinius atvirukus, vaikų nuoširdumas ir savitas mąstymas nepaliko abejingų komisijos narių. Konkurso vertinimo komisijoje buvusiems pareigūnams ir darbuotojams buvo tikrai nelengva atrinkti konkurso laureatus – geriausių atvirukų autorius. Juk atvirukais ,,snigo“ taip gausiai, o iš kiekvienos dalyvių grupės kategorijos teko išskirti vos po trejetą laureatų.
Po ilgų diskusijų, pasirodė komisijos narių vertinimo lentelės: iš pirmosios amžiaus grupės (1-4 kl.) I-oji vieta atiteko Milenai Baniukevič, 3 klasės Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokinei, atvaizdavusiai temą „Linksmos Kalėdos“.
II-oji vieta – Gabrielei Naruškevič 4 klasės Lavoriškių gimnazijos mokinei atvaizdavusiai atviruke temą „Gražios Kalėdos pasienyje“
III-oji vieta – Vilniaus r. Kyviškių pagrindinės mokyklos 2 klasės mokiniui Viljamui Šablovskiui (Viljam Šablovski) filosofiškai įvardijusiam atviruko temą „Pasieniečio Kalėdos kabinete“.
Iš II-osios amžiaus grupės (5-8 kl.) kūrybinių sumanymų konkursiniai balai pasiskirstė taip:
I-oji vieta – Lavoriškių gimnazijos 6 klasės mokinei Kamilei Naruškevič tema „Kalėdų žvaigždė“. II-oji vieta – Mickūnų gimnazijos 6 klasės mokinei Anetai Čebatul tema „Kalėdos artėja“. III-oji vieta – Nemenčinės Gedimino gimnazija, 6 kl Ugnė Palavinkaitė „Pasienietis ir jo šuo švenčia Kalėdas“.
I-III vietų laimėtojai bus apdovanoti diplomais ir suvenyrais. Vilniaus pasienio rinktinės rengėjai konkurso rengėjai bei vertintojai dėkoja mokiniams ir juos kuravusiems mokytojams už tokį aktyvų susidomėjimą ir kruopščiai atliktus darbus, kurie, šventiniu laikotarpiu, papuoš vienišų senolių namus.
Straipsnio autorė Dovilė Sabaliauskienė