{"id":22530,"date":"2018-12-20T20:08:25","date_gmt":"2018-12-20T20:08:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www2020.vu.lt\/?p=22530"},"modified":"2019-01-07T05:12:49","modified_gmt":"2019-01-07T05:12:49","slug":"kaledine-gerumo-akcija-gera-padeti-vienisam-artimui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.mickunai.vilniausr.lm.lt\/?p=22530&lang=LT","title":{"rendered":"Kal\u0117din\u0117 gerumo akcija \u201eGera pad\u0117ti vieni\u0161am artimui\u201c"},"content":{"rendered":"

Art\u0117jant \u017eiemos \u0161vent\u0117ms, kaip ir pra\u0117jusiais metais, Vilniaus pasienio rinktin\u0117 kartu su bendruomen\u0117mis, Mick\u016bn\u0173 bei Antakalnio gimnazij\u0173 Jaunojo pasienie\u010dio b\u016breliais organizavo gerumo akcij\u0105 \u0160al\u010dinink\u0173 ir Vilniaus rajone, kuri privert\u0117 susim\u0105styti ir suvirpino kiekvieno dalyvavusiojo \u0161ird\u012f.
\nPaprastai laukiant \u0160v. Kal\u0117d\u0173 ir Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f patraukia blizgu\u010diai, suvenyrai ir girliandos, kuriomis ketiname papuo\u0161ti namus. Ie\u0161kome prabangi\u0173 dovan\u0173, kurias ketiname pad\u0117ti po egle ir \u012fvair\u0173 rengini\u0173, \u012f kuriuos planuojame keliauti. Kuriame ,,pompasti\u0161k\u0105\u201c \u0161ven\u010di\u0173 nuotaik\u0105, ie\u0161kome to, kas mus d\u017eiugint\u0173, visk\u0105 vertiname pinigais, da\u017enai pamir\u0161\u0119 kas yra tikrosios vertyb\u0117s\u2026
\nVieni kitiems linkime sveikatos ir laim\u0117s, bet turb\u016bt nesusim\u0105stome, kas tai yra arba tiesiog nevertiname. Da\u017enai b\u016bname nepatenkinti, skund\u017eiam\u0117s, greitai supykstame, per ma\u017eai atliekame ger\u0173 darb\u0173, per ma\u017eai duodame kitiems ir d\u0117l to galimai jau\u010diam\u0117s labai nelaimingi.
\nSunku surasti \u017eod\u017eius, kuriais apib\u016bdintum\u0117me jausm\u0105, kur\u012f juto gerumo akcijos dalyviai. Pagrindinis akcijos tikslas \u2013 aplankyti vieni\u0161us \u017emones, parodyti, kad jie mums r\u016bpi, pakelti jiems nuotaik\u0105 ir nuve\u017eti Kal\u0117dini\u0173 vai\u0161i\u0173 \u0161ventiniam stalui bei netik\u0117t\u0173 dovan\u0173. Daugumai i\u0161 aplankyt\u0173 \u017emoni\u0173 did\u017eiausia dovana \u2013 bendravimas.
\nVilniaus pasienio rinktin\u0117 skyr\u0117 transport\u0105 gerumo akcijai \u012fgyvendinti. Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 bendruomen\u0117s pareig\u016bn\u0117 Jolita Kuncaitien\u0117 kartu su Mick\u016bn\u0173 gimnazijos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vadove Rima Zmitrovi\u010diene.
\nPo emoci\u0161kai sunkios dienos visi buvome pakviesti \u012f Vaik\u0173 dienos centr\u0105 piet\u0173 ir skanios arbatos. Po ilgos dienos atrod\u0117 k\u0105snis strigo gerkl\u0117je, lyg valgytume svetim\u0105 maist\u0105. Ponia Eugenija papasakojo dar daug gyvenimi\u0161k\u0173 istorij\u0173 ne tik apie vieni\u0161us senolius, bet ir vargiai gyvenan\u010dius vaikus. Galvojome apie tai, kaip gra\u017eiais darbeliais kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gal\u0117t\u0173 \u0161iems \u017emon\u0117ms pad\u0117ti.
\nBuvo gera \u017einoti, kad Vilniaus oro uosto pasienio u\u017ekardos Jaunojo pasienie\u010dio b\u016brelio vaik\u0173 \u0161irdis suvirpino matytos ir i\u0161girstos istorijos. Jie sak\u0117 \u0161tai k\u0105:
\nAnd\u017eej: ,,Tokia i\u0161vyka patiko, a\u0161 pama\u010diau kaip gyvena \u017emon\u0117s, kurie niekada nemat\u0117 \u0161viesos \u0161iame pasaulyje, kai kurie suparaly\u017eiuoti, sunkiai juda, bet vis tiek d\u017eiaugiasi gyvenimu. Sunku palyginti su mumis, kai mes, b\u016bdami sveiki, jaudinam\u0117s d\u0117l kokio nors menkniekio ir d\u0117l visko greit u\u017esigaunam. O \u0161ie \u017emon\u0117s atrodo viskuo patenkinti, ant nieko ir d\u0117l nieko nepyksta, nieko nekaltina. Tiesiog d\u017eiaugiasi kiekviena gyvenimo diena. Manau i\u0161 toki\u0173 \u017emoni\u0173 reikia imti pavyzd\u012f ir mokytis, kaip reik\u0117t\u0173 gyventi\u201c.
\nDeivid: ,,Aplank\u0119s \u0161iuos senolius buvai labai nusteb\u0119s, kaip jie gali b\u016bti laimingi gyvendami tokiomis prastomis s\u0105lygomis, visi\u0161kai vieni\u0161i, ligoti, kartais net neturintys k\u0105 valgyti ar negalintys vaik\u0161\u010dioti. Ir jie laimingi. Jie d\u017eiaugiasi tokiais dalykais, kuri\u0173 mes net nepastebim ir skund\u017eiam\u0117s, kad m\u016bs\u0173 gyvenime viskas blogai, ,,depresuojam\u201c d\u0117l \u012fvairi\u0173 savo pa\u010di\u0173 susigalvot\u0173 smulkmen\u0173. Pasirodo, mes ne\u017einom, k\u0105 rei\u0161kia, kai \u017emogui tikrai blogai. \u0160ie \u017emon\u0117s pasirod\u0117 turintys didel\u0119 \u0161ird\u012f, jie rodo pavyzd\u012f, kad ir kaip beb\u016bt\u0173 \u017emogui blogai, negalima pasiduoti ir b\u016btina tik\u0117ti savimi. Daugiau gyvenime toki\u0173 ger\u0173 \u017emoni\u0173, tai ir pasaulis gra\u017eesnis atrodyt\u0173. Trumpai tariant mane nustebino, kad tokiomis gyvenimo s\u0105lygomis, kurias mes pamat\u0117m, galima b\u016bti laimingu \u017emogumi. Iki \u0161iol negaliu patik\u0117ti\u201c.
\nEmilis. ,,Tik\u0117jausi blogesnio, esu mat\u0119s visko, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161i\u0173 vieni\u0161\u0173 ligot\u0173 \u017emoni\u0173 gaila. Bet jie \u0161aunuoliai, kad nepasiduoda ir gyvena toliau. Dar ir su \u0161ypsena\u201c.
\nEvelina: ,,Nesitik\u0117jau i\u0161 \u0161ios kelion\u0117s toki\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, emocij\u0173. Mano manymu tur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau toki\u0173 akcij\u0173 tam, kad vaikai, paaugliai suprast\u0173-gyvenimas n\u0117ra toks tobulas, kaip jie mano, gyvenimas nesisuka vien aplink virtuali\u0105 realyb\u0119 ir socialinius tinklus, yra ir kit\u0173, daug rimtesni\u0173 problem\u0173.
\nMane labiausiai sugraudino, kai atva\u017eiavome \u012f aklo \u017emogaus Juzefo namus. Jam jau 67-eri metai ir jis nejaut\u0117 meil\u0117s jausmo-to, kurio siekia kiekvienas \u017emogus, bet vis tiek sako, jog yra laimingas. Ne\u012ftik\u0117tina\u201c.
\nEdvinas: ,,Labai nud\u017eiugino, jog aklas senelis jau\u010diasi laimingas. Nusivyliau, kai su\u017einojau, jog \u017emogus mato tik tams\u0105 vis\u0105 gyvenim\u0105, ne\u012fsivaizduoja net kaip atrodo tikras pasaulis. N\u0117 nenutuokiu, kaip galima jaustis matant tik tams\u0105. Nor\u0117t\u0173si padovanoti jam nors akimirk\u0105 \u0161viesos ir pasaulio spalv\u0173. Gaila, tai ne\u012fmanoma. Nesitik\u0117jau, kad \u0161iais laikais yra toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie galvoja ne tik apie save. Socialini\u0173 darbuotoj\u0173 darbas labai sunkus\u201c.
\nKarolis: ,,\u0160ie \u017emon\u0117s parod\u0117, kad reikia mokytis d\u017eiaugtis kiekviena smulkmena savo gyvenime, nes bet kada gali visk\u0105 prarasti ir tiesiog nesp\u0117si to padaryti. Gyvenimas n\u0117ra am\u017einas\u201c.
\nGabriela: ,,Ne\u012fsivaizdavau, jog kai kurie \u017emon\u0117s taip gyvena. Supratau, kad reikia branginti tai, k\u0105 turi. Nor\u0117\u010diau pad\u0117ti. Sugraudino istorija, kur mo\u010diut\u0117 palaidojo visus vaikus ir vyr\u0105. Moteris gyvena visi\u0161kai viena, bijodama, jog, kad nei\u0161mest\u0173 i\u0161 buto, kuris priklauso ne jai vienai ir kad \u012f senoli\u0173 namus gali nepriimti d\u0117l per ma\u017eos pensijos\u201c.
\nArnold: ,,Gaila \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173, bet jie nepasiduoda ir tiki savimi. Mums tai ne\u012ftik\u0117tina\u201c.
\n\u0160al\u010dininkuose tokio pob\u016bd\u017eio akcija vyko jau antrus metus i\u0161 eil\u0117s. Tikim\u0117s, kad renginys taps tradiciniu, o norin\u010di\u0173j\u0173 pad\u0117ti bei pasidalinti gerumu tik daug\u0117s.
\nGra\u017eiausios \u0161vent\u0117s tos, kuri\u0173 metu dalinamos ne brangios dovanos, o tiesiog gerumas.
\nPastaba. Vaik\u0173 kalba netaisyta.
\n