2025 m. gegužės 15–17 d. 8-IVG klasių mokiniai dalyvavo pažintinių kelionių ciklo „Atrask kaimynines šalis“ išvykoje į Čenstakavą, Adršpadą ir Prahą. Trijų dienų kelionės metu mokiniai aplankė istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas Lenkijoje ir Čekijoje, lavino įvairias kompetencijas bei gilino žinias integruodami kelionės patirtis su mokomaisiais dalykais.
Integracija su mokomaisiais dalykais:
Istorija: mokiniai susipažino su Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos momentais, aplankė Jasna Gora vienuolyną – vieną svarbiausių piligriminių vietų Europoje. Čia mokiniai klausėsi pasakojimų apie „Juodosios Madonos“ paveikslo legendas, reflektavo apie religijos vaidmenį istorinėje ir šiuolaikinėje visuomenėje.
Geografija: keliaudami mokiniai analizavo Lenkijos ir Čekijos kraštovaizdį, klimatą, gamtos išteklius. Adršpadų uolų gamtos rezervate jie nagrinėjo geologinius reiškinius ir stebėjo, kaip gamta veikia aplinką.
Matematika: ruošiantis kelionei ir jos metu mokiniai dirbo su biudžetais, skaičiavo kelionės išlaidas, analizavo valiutų kursus (zlotų, kronų ir eurų santykį), planavo dienos išlaidas, skaičiavo atstumus tarp lankytinų vietų ir laiką, reikalingą joms pasiekti. Tai leido pritaikyti praktinius matematikos įgūdžius realiose situacijose.
Ekonomika: mokiniai planavo individualų kelionės biudžetą, svarstė apie kainų skirtumus tarp šalių, analizavo pinigų vertę ir išlaidų valdymą. Tai skatino asmeninės atsakomybės, finansinio raštingumo ir planavimo įgūdžius.
Karjeros ugdymas: lankantis Prahoje mokiniai susipažino su Karolio universitetu – vienu seniausių universitetų Vidurio Europoje. Aptartos studijų galimybės Čekijoje ir kitose ES šalyse, diskutuota apie tarptautines karjeros perspektyvas, mokslo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Tai paskatino vyresniųjų klasių mokinius susimąstyti apie savo profesinį kelią, ateities pasirinkimus ir savęs pažinimą.
Tikyba / Etika: dvyliktokų apsilankymas Čenstakavoje buvo ne tik kultūrinis, bet ir dvasinis patyrimas. Tai tapo simboline piligrimine kelione – apmąstymų, padėkos ir naujų siekių pradžia prieš brandos egzaminus. Mokiniai turėjo galimybę pabūti tyloje, išgirsti save ir sustiprinti tikėjimą savimi bei savo ateitimi.
Lietuvių ir lenkų kalbos: mokiniai kaupė medžiagą aprašymams, pasakojimams ir refleksijoms. Kelionės įspūdžiai tapo puikia medžiaga rašiniams apie keliones, svajones, kultūrą ir asmeninį augimą. Mokiniai turėjo galimybę gyvai patirti kultūrinį ir literatūrinį kontekstą, kuris aptariamas pamokose, ypač analizuojant modernizmo literatūrą. Apsilankius Prahoje, vienas iš akcentų buvo rašytojo Franso Kafkos (Franz Kafka) gyvenimo ir kūrybos pristatymas. Kafka gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Prahoje, todėl miestas neatsiejamas nuo jo literatūrinės tapatybės. Mokiniai sužinojo apie jo kūrybą, vidinę dramą, santykį su šeima ir visuomene, o taip pat apie tai, kaip Kafka jautėsi gyvenęs tarp kelių kultūrų – vokiečių, čekų ir žydų.Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo garsiausiam kūriniui – „Metamorfozė“. Reflektuojant šį apsilankymą, mokiniai aptarė šiuos literatūrinius aspektus:
Svetimumo jausmas ir izoliacija – tai temos, kurios labai artimos šiuolaikiniam jaunuoliui ir kelia susimąstymą apie savo tapatybę bei vietą visuomenėje.
Absurdas ir gyvenimo prasmė – mokiniai diskutavo apie pagrindinio veikėjo Gregoro Zamzos virtimą vabalu kaip metaforą žmogaus atskirties ir nuvertinimo temoms.
Modernizmo stiliaus bruožai – kūrinys padėjo mokiniams geriau suprasti modernizmo literatūros ypatybes: ironiją, simbolius, niūrią nuotaiką ir egzistencinį nerimą.
Mokiniai galėjo įsivaizduoti aplinką, kurioje Kafka kūrė, pajusti Prahos dvasią ir literatūrinę atmosferą. Tai tapo puikia integruota patirtimi, padedančia giliau analizuoti literatūros tekstus ir susieti juos su tikrove.
Menai: Prahos architektūros analizė (gotika, barokas, renesansas) padėjo mokiniams suvokti meno kaitą ir stilių raidą, o Karolio tiltas, Šv. Vito katedra ir Auksinė gatvelė tapo įkvėpimu kūrybai.
Svajonių išsipildymas ir asmeninis augimas:
Daugeliui mokinių ši kelionė buvo pirmoji kelionė į Prahą – miestą, apie kurį skaitė vadovėliuose ar matė filmuose. Apsilankymas istorinėse vietose, architektūros stebuklų pamatymas, kultūrinis ir dvasinis patyrimas leido pajusti, kad svajonės pildosi, kai pasiryžtame jų siekti. Kelionė tapo motyvacijos šaltiniu mokytis, tobulėti ir nebijoti svajoti plačiai.
Kelionė skatino mokinių:
kultūrinį sąmoningumą – per pažintį su kitų tautų paveldu ir tradicijomis;
istorinį ir geografinį mąstymą – per praktinius stebėjimus ir žinių taikymą;
finansinį raštingumą – planuojant ir valdant kelionės išlaidas;
asmeninę brandą – per dvasinius išgyvenimus ir refleksijas;
karjeros sąmoningumą – susipažįstant su tarptautinio mokslo galimybėmis;
bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus – keliaujant grupėje, sprendžiant situacijas bei diskutuojant.
Kelionė tapo gyvu vadovėliu, leidusiu mokiniams pritaikyti teorines žinias praktikoje, patirti naujų įspūdžių ir išsiugdyti platesnį pasaulio suvokimą bei tikėjimą savo galimybėmis.
